Tai virtuali paroda, reprezentuojanti Pabaltijo zoogeografine provinciją ir joje sutinkamus floros bei faunos atstovus. Kūriniuose persipina mirties, nyksmo, laikinumo ir ilgaamžiškumo temos.  Žvelgiant į pastarojo šimtmečio laikotarpio surinktus duomenis akivaizdu, kad žmogaus veiklos padariniai negatyviai atliepia gamtiškojo pasaulio rūšių populiacijos nykimą bei atveria kelią invazinių rūšių plitimui tiek Lietuvoje, tiek ir globaliu mąstu, tad retoriškai atsiranda klausimas, ar turėsime tokį gamtinį identitetą, kokį turime dabar ateities kartoms ir ar žmogaus veiklos rezultatai neprives prie neigiamų negrįžtamų procesų.  Šios parodos elementai yra sukurti naudojant elektrolizės technologiją, kuri suriša du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus- metalą ir organinę materiją. Taip visuose šiuose papuošaluose išsaugojamas tikras, organiškas, kadaise gyvenęs objektas kūrinio viduje, jį padengiant tvaria, ilgaamžiška medžiaga- metalu- ir tokios transmutacijos pavidalu kūriniams suteikima elegoriją į išsaugojimo temą.

Tai, kas natūraliai trapu ir linkę sunykti- čia įsiterpiant žmogaus rankoms  tampa tvaru ir ilgaamžiška; taip darbuose atsiranda metafora, kad šioje epochoje floros ir flauros klestėjimas ir rūšių įvairovės išlikimas iš esmės yra žmonijos valioje ir pasirinkimuose. Gamtiškojo pasaulio aliuzija sutalpinama į nedidelį aksesuarą, kuris pavaldus nešiotojui ir kurį nešiojant ir jaučiant kūnu šios jautrios sąveikos pavidalu savininkui primenama, kad gamtos išsaugojimas priklauso nuo sąmoningų sprendimų priėmimo renkantis etiškus sprendimus savo gyvenime ir formuojant vartojimo įpročius.